BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

…ko aš ten vakar norėjau? :)


1. Žmonės turi savybę spoksoti į žmones, ypač jei jie su savim tamposi ružavus čiužinius;


2. Taksistai turi savybę būti gudrūs ir jau po pirmo nučiuožimo perstatyti mašinas į kitą stovėjimo aikštelės pusę;


3. Čiužinys turi savybę pračiuožus tris metus asfaltu nebeturėti oro. delnai savo ruožtu turi savybę sopėti, ypač iš ryto.



 


Viktorija turi savybę kuo mažiau miegoti, jei tik tam randa progą.

Rodyk draugams

apie kažką ir kažko krebždesius. noriu savo kepurės.

…jūs labai nepykit, man šiandien - kalbėjimo periodas. tai dar pasisakysiu. o pasisakysiu apie tai, kad šią naktį tarp mano visų drobių kažkas krebždėjo. ištisai. ir tada aš galvojau galvojau, ką gi man daryti - variantas vienas tai yra keltis ir tą kažką baidyti, tas kažkas pasibaidys ir išbėgs, ir tada jau bus labai baisu, nes bėgios po kambarį. variantas du tai yra ignoruoti ir apsimesti, kad ten vėjas šnara, iš idėjos. arba gerieji aitvarai, kurie man neša milijonus. ar gnomai, kurie vagia kojines, bet kalėdų proga  nusprendė visas jas man vienu metu grąžinti. ar dar kas.
pasirinkau ignoruoti. tai visą naktį taip ir varčiaus, nes vis mačiau, kaip kažkas kiekvienos drobės kampe pragraužia po skylę ir iš tų skutukų suka sau lizdą. skylę kairiajame kampe, jei ką domina detalės. dar galvojau, kokiu būdu galima tą skylę užlopyt. nesugalvojau. skaičiavau, kiek statistinis vienetas kažko gali pragraužti neatsišipindamas dantų. ir ką tas kažkas pas mane valgo, juk pas mane tik vakuoti stiklainiukai. ir dar bulvės.
viskas, jau apsiskelbiau, kad jei šiandien nesulauksiu katės - išprotėsiu.


o iš tikrųjų dar noriu nusipirkt spalvotą pripučiamą čiužinį ir eit ant tauro kalno.


j., atiduok mano kepurę, kurią aš tau geraširdiškai paskolinau šaltą žiemos naktį dar tais laikais, kai gyvenom antakalny, o tu - tu palikai pas l., o tas perleido a., atiduok!

Rodyk draugams

apie spam’ą

prisiminiau, vakar per šokius radau bendraminčių tų visų email’ų atžvilgiu.
nes tikrai užknisa. sakykim, aš prisiregistravusi 2 ‘gyvose’ konferencijose: šokių ir mokslo. pirmieji dar-dar, antrieji visiškai pamišę. galėčiau tikrintis paštą kas pusvalandį ir vis kas nors naujo būtų. nes tikrai svarbu radus kokį juokingą paveiksliuką ar pan. jį tuoj pat nusiųsti šimtui žmonių. ai, dar labai puikūs laiškai būna atsakymai į tuos paveiksliukus: “:)” arba “geras!”. nes irgi labai svarbu, kad tas šimtas žmonių pamatytų pritarimą praėjusiam mail’ui. dar, jei tau kažkas suteikia prašytos info, reikia visiems bendrai rašyti “ačiū”, nes arba a) rašyti tiesiogiai savo geradariui yra ne lygis; b) vėlgi labai svarbu, kad visi sužinotų, koks esi mandagus/i.



be tų visų konferencijų, yra šiaip tokių žmonių klasė, kurie siunčia visokius ‘tu man brangus draugas ir angelai tave telydi, persiųsk’, kokių nors tekstų kopijas (dažniausiai iš cha.lt) arba kas kartą link’us į tą patį puslapį ‘pažiūrėkit, ką šiandien parašė’. tiems tai aš turiu limitą - jei atsiunčia >=2 laiškus per dvi savaites, gauna iš manęs atsakymą ‘daugiau man nespam’ink’. kai kurie po to labai supyksta, bet gi aš teisybę rašau.



tai va, vakar padarėm rezoliuciją, kad reikia steigti ‘rimtąją konferenciją’: ten draudžiamas bet koks nusišnekėjimas, komercija, kalėdiniai sveikinimai ir pan., galima rašyti tik konkrečią info. ir dar gerai būtų, kad punkčiukais. tik kad toj rimtoj konferencijoj mes kol kas trys dalyviai. ok, mes spam’o nesiuntinėsim, bet kažkas juk turi ir rimtąją info atrinkti - reikia priimti dar pora narių ir jiems tą darbą užkrauti.



mielieji draugai, mūsų susirašinėjimo 20 email’ų bet kokio svarbumo klausimu kol kas spam’u nelaikau. tiesiog kartasi šiaip skaudu žiūrėt, kaip veltui švaistomas jūsų rašytojų talentas:)

Rodyk draugams

laisvadienių apmąstymai

per šias dienas ką supratau, tai kad viso blogio ištakos yra darbas. nes ta energija, kuri išnaudojama darbui, galėtų būti paskirta visuotiniam džiugesiui skleisti ir kitom linksmybėms. ir ne konkrečiai šitas darbas, kurį dirbu, yra blogis, o visi darbai, nes jei nedirbčiau šito darbo - dirbčiau kitą darbą, kur teisybė? kodėl, pvz, aš negalėčiau gyventi iš kritikos - aš labai puikiai kritikuoju visus iš eilės. (ir save tame tarpe, tik per mano sarkazmą kartais taip neatrodo, o atrodo, kad labai gerai apie save galvoju, bet dabar psss - aš jums pasakau, ir jūs žinokit, kad taip nėra). arba va, aš visiems galėčiau aiškinti, kaip gyventi. šitoj vietoj dar nesu tiek ištobulėjus, kad gerai viską išaiškinčiau ir pati sau, nes pastoviai kažkaip susivarau, bet kitiems tai turiu puikių patarimų. kita vertus, gal aš viską darau gerai, o viską suvaro tie kiti, nes jiems niekas nepaaiškina, kas ir kaip? taip ir bus.


 


…o šiaip va tokie angliški-ekvadoriški vakarai yra labai mieli, nors po to vidury nakties ir susivokiu bestovinti neaišku kur ir jau tikrai labai optimistiškai beieškanti dar važiuojančių autikų. ir net nelabai skaudu, kad kai suklykiu kur mano akmenys iš ekvadoro, man sako palikom uk, nes po to, kai aš nusivaipau ‘taip jūs man juos ir rankiojot’, cris’as sako tikrai, we’ve even made a video ’bout picking stones for viktorija, aš pareikalauju bent jau to video, o tada jie susižvalgę sako, kad ir tą paliko anglijoj.
et, tiek to. aš užtat būsiu pamergė ir turėsiu patį pukiausią pabrolį pasaulyje, vo!



labanaktis, ryt - vėl blogis. reikia taupyt energiją.

Rodyk draugams

pasaulinio masto tragedija

pas mane yra pelių!!!



įšuoliavau va tik ką į virtuvę, o ji kad puolė bėgt iš po kojų!!! net pamiršau, kad tokiu atveju dera suklykti - sustojau ir nebežiojau, ką daryt. tada pasiėmiau prožektorių ir ėmiau žiūrinėt po virtuvės spintelėm - nežinau, ką būčiau darius, jei būčiau tą pelę suradus, bet pabandyt surast tai reikėjo. nesupraskit blogai, tos pelės visi gražios, kai į jas iš arti pažiūri - tokios mažom juodom akutėm ir mažais pirštukais, bet tas faktas, kad jos šmirinėja po MANO valdas be mano leidimo ir dar nelauktai puola bėgt iš po kojų jau savaime yra nedovanotini poelgiai. tada skambinau mamai - nežinau kodėl, bet klūpėjau su prožektorium prie spintelės ir skambinau mamai. ji, kaip visada, sureagavo šaltai ir sakė ko tu čia, žalčius rankom sode nešioji, o dabar dėl pelės sielvartauji. parsinešk kokią gyvatę ir išgaudys. ir tada puolė pasakot, kokia turėtų būti mano kraujo grupė (nes tie lochai daktarai mano knygutėje du kartus įrašė skirtingus duomenis). ką čia kalbi, sakiau, aš dabar turiu didesnę Problemą. va kai būsiu po avarijos ar panašiai, ir man perpylinės kraują - tada ir susirūpinsiu, koks tas kraujas turėtų būti.


dabar galvoju, negaliu juk nuodų pirkti - prirys, nulįs kur į pakampę, numirs ir smirdės. spąstų irgi nenoriu, sutraiškys ją, o man po to reikės savo rankomis tuos vidurius krapštyti. fui. skolintis katę? duoti vardą ir laikyt pelę kaip augintinį? tarakonus barake juk kadais laikėm (petka su čepajevu vardai buvo. gyveno po stikline, šėrėm cukrum)


o dar iš virtuvės išeidinėdama užkliuvau už skuduro, pagalvojau, kad už didelės pelės, šį kartą nebesusilaikiau ir žvygtelėjau - ne merga būčiau, jei tokios tragedijos proga anksčiau ar vėliau balso stygų nepademonstruočiau.


 


esu įsitikinus, JI laukia, kol aš eisiu miegot ir tada lips man ant veido. brrrr. tupiu ant lovos susikėlus kojas.
o virtuvėj man reikėjo skuduriuko, prisiminiau.

Rodyk draugams

dovanos

…o tada, kai jau porą dienų vaikštau kaip zombis ir galvoju, kad viskas, ko man reikia šiame pasaulyje - išsimiegoti, kaip tyčia ateina supratimas, kad dovanų tai turiu lygiai nulį kablelis nulį. ir idėjų - lygiai tiek pat. džiugu, vakaras suplanuotas.


ir su dovanom tai apskritai gavosi puikiai - sekmadienį šventėm kalėdas su Draugais, vieni dovanojo visiems bendrai porą alias'ų, kiti - profesionalią fotosesiją, dar vienas pasišvaistė ir visiems nupirko po nugaros masažą. norit žinot, ką padovanojau aš? po atvirutę!!! žinau, žinau, aš - nuostabi. gal kas dar norit su  manim keistis dovanom? :)


 



p.s. ir čia gal kalėdinė dvasia, ar kas, bet jaučiuos jau labai tokia prižiūrėta, nes a., veždamas mane po treniruotės namo sako “tavo ne ta nuotaika, namo nevešiu, važiuojam kur”, aš kažkaip atsisakau ir dar parėjus pasirašau 'su niekuo nenoriu kalbėtis', ir tada jau t. sureaguoja parašydamas sms'ą 'o tau viskas gerai?' ir po to 'jei reikia, galiu atvaryti'.

Rodyk draugams

o taip

viskas, aš savo žiemos privalomąjį skrydį jau atlikau - pamataravus rankom ir pasiūbavus į visas puses tėškiaus ant pilvo, aplink išbarstydama šiukšlių maišelio turinį.


tikriausiai labai neblogai atrodžiau - kažkokie diedai plojo rankom ir šaukė 'pakartot!!!'

Rodyk draugams

pagalvokim

tai aš jau matau, m. kirpimas taps kasmetine tradicija, ne kitaip. šį kartą vėl tapti pliku jis noro neišreiškė, tad pasiskolinus iš padavėjos žirkles ėmiausi tik trumpinti galus, kol atbėgusi kavinės vadybininkė ar kas toji pikta moteriškė bebūtų, ėmė baubti čia gi maitinimo įstaiga, ką jūs sau galvojat? taip ir liko kirpta pusė galvos - esu tikra, šitas reikalas jau atitaisytas kirpykloje ar bus atitaisytas artimiausiu metu. bet šiaip, m.,  kaip kad vakar “nerūpestingai” viena marškinių pusė buvo ištraukta, taip stiliaus išlaikymui galima palikti ir tą šukuoseną. pagalvok apie tai.


gi jubiliatas vakar gavo neįtikėtiną atvirutę nuo savo močiutės - viršelis toks su blizgučiais ir kalėdine žvake, dar parašyta “džiaugsmu Naujieji tegu trykšta, plevena laimės ugnele!”, o viduj po visokių palinkėjimų močiutiškai skelta aš nerimauju dėl tavo savaitgalių praleidimo, kodėl po savaitės sunkaus darbo negalėtum išsikrauti koncerte ar spektaklyje? va, l., ir tu turi apie ką pagalvoti.




o aš tai galvoju, kad viskas gražu ir gerai ir dar juokinga, nes mano kaimynė bandė sumokėti sąskaitą intenetu grynaisiais, kuo aš nebūčiau patikėjus, jei nebūčiau to mačius savo akimis. aš bijau žmonių, po tokių fokusų iš jų galima laukti bet ko, tikrai. 

Rodyk draugams

man reikia valdymo knopkės mano gyvenime.

ne, čia ne tas atvejis, kai žviegiu nenene, backup! backup!!! kad viskas sugrįžtų į paskutinę užfiksuotą normalią gyvenimo stadiją, man šį kartą reikia skip'o. kad paspaudus nukeltų kokią savaitę į priekį. turėčiau tokią, būčiau dar ankstyvą pirmadienio rytą iš po kaldros iškišus pirštą ir užtikrintai mygus.


nes iš tiesų, kaip kad žmonės sako, o neseniai ir vienas pažįstamas priminė, viskas yra šūdai, išskyrus myžalus ir vėmalus.


bet dabar pagal visus Visuotinio Balanso Dėsnius man tuoj-tuoj nutiks kas nors gero ir šviesaus. susidedu rankutes ir laukiu.

Rodyk draugams

kas yra geriau

ar žinote, kas yra daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją?
aš jums pasakysiu, kas yra daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją!


daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją yra:
miegoti, spalvinti akmenukus, ieškoti gyvenimo prasmės, valgyti mandarinus, apsipirkinėti, tingėti, sudarinėti planus, galvoti apie nieką, atsineši dar malkų iš sandėliuko, kepti bulves, skambinti kam nors papliurpti, daryti žvakę, nerasti rakto, šluostyti dulkes, siūti sukneles, dykinėti, ieškoti problemų, laukti sniego, lakuoti nagus, skaityti, kirptis plaukus, žiūrėti senas nuotraukas, linguoti pagal muziką, žadėti tuoj-tuoj pradėti rašyti tą referatą, skaičiuoti namų rozetes, keikti lochus, tikrinti, ar vis dar galiu išbūt nekvėpavus 1,5 min, guostis kitiems, kaip man blogai dėl to, kad turiu rašyti referatą ir dėl to, kad nebegaliu tiek išbūt nekvėpavus, galvoti apie dovanas ir nieko nesugalvoti, skabyti iš gėlės nudžiuvusius lapus, toliau piešti daug rutuliukų į užrašų knygutę, tikėtis geriausio, prisiminti nebaigtus darbus, norėti spanguolių, skaičiuot sukauptas atostogas, matuotis visokius drabužius ir maivytis, kvėpuoti.



ir kai yra tiek dalykų, kuriuos veikti yra daug geriau, įdomiau ir svarbiau, nei rašyti referatą apie vagysčių objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją, aš niekad neparašysiu to prakeikto referato apie vagysčių konc.., tpfu, t.y. objektus ir subjektus, koncepciją ir prevenciją, anei kitų dviejų su puse referatų per šitas dvi savaites, nu niekaip.
:(

Rodyk draugams