BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gudrieji Lochai

aš žinau, kaip yra ir jūs žinot, kaip yra - žmonės yra lochai. kai kurie tai jau gimė idiotais, tokius reikia ignoruot ir neprisileisti artyn, bet yra tokių, kurie lochais būna tada, kai jiems patogu. tai yra Gudrieji Lochai. pirmiausia jie atrodo normalūs žmonės, sako tau ką nors malonaus ir net protingo. o po to - bac! ir pradeda knisti protą. jiems tokie priepuoliai užeina periodiškai. ir dažniausiai tokie patys, nes turbūt jiems susisukę yra tik tam tikroj smegenų vietoj. taip ir norisi paimti seną mail'ą, kuriame viskas buvo išdėstyta papunkčiui ir vėl persiųsti.

jie yra Gudrieji Lochai dar ir dėl to, kad kažkaip sugeba prasimušti. nu žinot, būna tokių vargo pelių, kurios viską visada moka ir supranta, bet krebžda kamputyje, o va Gudrieji Lochai, nors ir yra lochai, atrodo tokie visai svarbūs.  


ir jie dar yra įkyrūs. brukasi, grūdasi ir visaip kitaip kišasi Ten, Kur Jiems Nereikia.

 

 

pavargau, duokit savaitgalį.

Rodyk draugams

Saulutė

Sėdžiu gi Aš šiandien ir valgau kiaušinienę. Ir atsidaro durys ir įbėga rikardas (pas mane visi vaikšto nesibelsdami. o R., jei kas nežino, yra mano trejų metų kaimynas) Žiūriu aš į jį.


Tai ką, Riki, patiko tau pas mane, klausiu (aš jį vakar prižiūrėjau penkias minutes)


Jis gūžteli pečiais. tu kaip saulutė, sako.


Fantastika, tie vaikai kartais sugeba visiškai nuginkluoti.


 


P. S. Linas yra labai geras, nes vedamas už parankės šiuo mišku keliu rašo tai, ką aš diktuoju (Aš jam pažadėjau už tai apie jį gražiai parašyti. Bet jis iš tiesų geras)


Ir dar jis sako, kad tai - paskutinis kartas, kai aš rašau blogą vidury nakties vidury miškų klampodama per sniegą ir balas; ir blogiau už tai gali būti tik jei aš plaukčiau laivu, būtų audra, aš įsikibčiau viena ranka stiebo, o kita daryčiau įrašą:)

Rodyk draugams

dar 20 min iki darbo pabaigos. kiek gi galima.

tai, aišku, yra Puikioji Idėja, Didelis Džiaugsmas ir visaip kitaip gerai, net jei ir kertasi su mano tingėjimo filosofija: šį vakarą išvažiuoju į miškų gūdumą, kur manęs laukia nesulaukia 20 km pėščiomis naktiniais takeliais.

tiems, kas traukia su manim - iki vakaro, o tiems kitiems, kurie dabar prikanda lūpą ir tyliai pavydi - gero savaitgalio. (toks geras, kaip mano, vis tiek nebus. CHA)

Rodyk draugams

iš lėto leidžasi saulė

tai vis dėlto k. buvo teisus, aš vakar ir tą taurę ištėškiau, ir kaimynams tūliką užrakinau. šiandien ryte radau piktą raštelį 'atrakinkit duris!'. taigi galėjo su peiliu kaip nors atkrapštyti, jei jau labai reikėjo. ai. nesu aš jau tokia puikioji kaimynė. ir aš jau truputį iš ten noriu keltis. nes tampyt malkas visgi yra vargas, o vietoj tos kaimynės lenkės, apie kurios atsikėlimą šiek tiek jau pasakojau (nors kaip viskas buvo iš tiesų, tie visi nukritimai ant durų ir kitos panikos, taip ir liko neužrašyta ir prasmego užmarštin) atsikėlė šeima su tokiu vaiku, kuris laksto ir garsiai krykštauja. ir jie dar nemoka krosnies užsikurti! o jo, to vaiko, vardas rikardas. nu kodėl jie taip su vaiku pasielgė? va taip ir būna, kai į lietuvą užveža serialų. taigi jo ateitis nulemta iš anksto, turės vesti kokią mariją, prarasti atmintį ir išmėtyti vaikus.

 

 


dar vakar prisiminėm penktadienį, kai visi buvom šešėlių valdovais ir sakėm, kad jei nieks iki šiol nesusiprotėjo tokiu vardu užregistruoti mail'o, reikia kuo skubiau tai padaryti. nesusiprotėjo, žmonėms kažkodėl tokie dalykai nerūpi. kodėl nerūpi, aš jums nepasakysiu, aš žmonių labai dažnai nesuprantu. jie keisti.

 

 

 

mes turim dar vieną (be tų visų šešėlių) naują topinį singl'ą, apie kurį aš kažkodėl sužinojau tik vakar - pasirodo, matas (čia tas veikėjas, kuriam kažkada paryčiais į tūso pabaigą prieš važiuodama į darbą kirpau plaukus; dabar, kai karts nuo karto susiduriam, jis man sako o, kirpėja! aš tau skolingas pliką galvą - reikėtų kada nors grąžinti) ten paryčiais brūžino gitarą ir dainavo kažką panašaus į 'pensininkai - ne žmonės'.

tai ir jis moka groti gitara? klausiau.

aišku, kad ne, sakė. tame ir Esmė.

 

 

o dabar tai griebiu taurę ir skuodžiu pas šefą į kabinetą, nes gavau iš jo mail'ą 'Le Beaujolais Nouveau est arivee!'

Rodyk draugams

net kažkaip ramiau.

…aš nežinau, kam aš turiu už tai būt dėkinga, bet kai aš trainiojuos iš kampo į kampą ir galvoju, kad už staigią kompaniją išgert kokio vyno padaryčiau bet ką, man paskambina; kai aš pakeliu ragelį ir sakau klausau, man iš karto sako aš mirsiu, aš iš karto sakau tai atvažiuok pas mane; ir po kelių minučių jau atsukinėju senelio vyną pas save ant kilimo.


ir pradedam nuo tokių visai nekaltų nutarimų, kaip ‘artėja kalėdos, todėl net ant lochų pykt negalima’, o baigiam tuo, kad man sako vika, tu sėdi ir lauki, kad princas ant balto žirgo imtų ir įjotų va pro šitas duris. o jei jis kažkaip prasispraudžia, tu susiimi už galvos ir rėki ‘o dieve, jis čia prajojo, jei jis tai padarė, tai jis yra absoliučiai nesveikas; aš JAU turiu aštuonis nesveikus žmones savo gyvenime, kam man DAR vienas?’ vika, susikaupk. (ok, pasižadu mintyse, dabar tai eisiu į pasimatymą su pirmu idiotu, kuris išdrįs pakviesti)


 


o iš telefono negaliu prisijungti nei prie blogo, nei prie pašto! jūs esate apsaugoti nuo mano išsiliejimų viešai va čia va ir nuo mano mail’ų kiekvienam atskirai ant užtvirtinimo:)


 


mielieji draugai, šiandien pas mane pokeris! (jau matau savo savaitės miego statistiką)

Rodyk draugams

apie pradžias ir pabaigas (ar atvirkščiai)

o viskas taip ir baigiasi - įkvėpus pirmą šalto oro gūsį, prakeikus tuos išgarbintus rūkus (ir stoguose, ir mintyse, ir akyse);

swing out'ais virtuvėj, nugertais vyno buteliais;

budimais penktą ryto įsikibus šypseną; laiškų sapnuose rašymu; eskizais mažose knygelėse;

citrinomis su cukrum

ir karaliais kryžių.

 

o viskas taip prasideda - numojus rankomis, kai penkios burtų kortos - lapai;

su užtrentom durim, aliejinių dažų kvapu namuos;

prancūziškom plokštelėm 

ir keliais prisiminimais.

 

 

(o viskas, ką dar spėju pagalvoti

subėga krosnin ir lėtai ištirpsta,

ir netgi kvapas išlekia pro kaminą)

Rodyk draugams

ekskursija (XXXL3)

jei jums kada kilo klausimų, kaip čia bus su tuo pasauliu, tai aš jums galiu tvirtai atsakyti, kad viskas bus gerai. nes jame vis dar yra begalybė žmonių, kurie, pvz, moka 200 lt už tai, kad juos nuvežtų Neaišku Kur, entuziastingai laksto su perukais ir šneka į autobuso mikrofoną dvi dienas be perstojo.

Mes tai nutarėm, kad čia didelis realybės šou, pavadinom jį 'the big love bus', galvojom veikėjams vardus ir sekėm jų nuotykius. taip per savaitgalį teko būt alitos degustacijoje, tada kažkokiam koncerte raseiniuose, dar kažkokioj vyno degustacijoje kažkur, ir vos nepatekti į kaimyninės šalies vandenis, nes pasirodo, kad Laivo Kapitonai, plaukdami iš nidos į minijos kaimą ir nustadinėdami laivo Kursą pagal vėją, nevisada teisūs ir gali pasiklysti.

ir tas laivas apskritai buvo biški Nekas, nes išaiškėjo, kad man jūros liga yra visai nesvetimas dalykas. tai sėdėjau saujoj suspaudus maišiuką ir galvojau, į kurį čia kampą bėgti jei ką. o a., kuriai šiam savaitgaliui buvo paskirtas 'geriausios viktorijos draugės' statusas, elgėsi visai nedraugiškai ir vietoj to, kad sakytų 'palaikysiu tau plaukus' ar pan., vadovavosi mūsų kompanijos principais išsišaipykim iš žmonių ir juokėsi 'haha! pagalvok apie žirnelius su majonezu!' ir po to susirado kažkokį daktarą ar kažką ten, kurio nuomonė 'kiek procentų tiesos rodo per house'ą' buvo svarbesnė už mano persikreipusį veidą. tai šioje vietoje bernai buvo visai gal net ir geresni draugai, nes k. irgi pradėjo supti, o l. bent jau atrodė gan užjaučiantis. (bet šiaip tai viskas baigėsi gražiai ir be maišiukų)

 

ir jau atgal grįžtant nusprendėm, kad šiandien reikėtų darbe lakstyti ir į visus badyti pirštais: 'aš tave atleidžiu! ir tave! o tave - tave tai atleidžiu, priimu į kitas pareigas ir tada - atleidžiu! tu irgi atleistas! tave paaukštinu! ir tada atleidžiu!', o šefui reikia sakyti ne ką kitą, o 'AŠ save pasiaukštinu aukščiau tavęs ir tada AŠ tave atleidžiu!' ir t.t.

nes jei rimtai, tai atrodo, kad ir šią savaitę atsiiminėsiu už tuos visus kartus, kai kažkiek pasimuliuodavau.

 

 

 


o apskritai, kokie gi jie man draugai. tikri draugai taip nedaro.

Rodyk draugams