BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

nuo šiol tai jau labai tvarkysiuosi, pažadu pažadu pažadu.

o jei jūs būtumėt viktorija, tokia tik ką eilinį sykį nusipirkusia per mažus batus, įvariusia kortelę į minusą ir šiaip šiek tiek nedamiegojusia, va tada, prašau, pasakykit man, kur jūs pasidėtumėt raktus??? (mindaugai, jau girdžiu, kaip tu žviegi po lova!. ne po lova - tris kartus tikrinau.)


iškrausčiau visus stalčius - net ir virtuvės ir net tuos, kur rūbai sulankstyti. lentyną irgi. ieškojau balkone. nei tarp auskarų, nei tarp apyrankių ir net tarp batų nėra. tarp kojinių irgi. tūliką keturiom iššliaužiojau. šaldytuvą patikrinau.


iš streso dabar valgau vištą ir galvoju, kaip gyventi. ten dar tas prakeiktas magnetas prikabintas, kur įleidžia į ofisą. už jo pametimą, sakė, atims 35 lt - grynas nuostolis. nu ir neisiu darban, tegu žinosi. ir iš namų visai neisiu. ir apskritai.


neviltis.

Rodyk draugams

jau visai kvepia vasara


…o kas yra smagu, tai yra tai, kad aš rašau kaziui 'einam į prancūzparkį paspoksot į žmones', o jis atrašo 'ne, važiuojam į kernavę', ir aš sakau 'važiuojam'
ir dar kiek nedrąsiai skambinu tadukui, nes juk vakar užsibuvom ir niekad negali žinot dėl jo savijautos, bet jam pakėlus ragelį jau labiau teigiu, nei klausiu 'važiuojam į kernavę' ir jis nepraėjus nė sekundei entuziastingai sako 'gerai', aš dar įspėju 'būsim už dvim minučių', jis vėl sako 'gerai' aš sakau 'gerai' ir mūsų toks vos ne dalykinis pokalbis baigtas.


ir, žinokit, va man tik tokių nerūpestingų pasivaikščiojimų ąžuolų giraitėmis, nenufotkintų gandrų dirvonuose ir lengvo mieguistumo grįžtant, ir aš dar kurį laiką tempsiu be tų visų savo paryžių


Rodyk draugams

viskas per tą golfą!!!

jau taip labai susirūpinau, iš kur aš tas juodas kelnes paimsiu, atsisveikinau su šefu, išėjau iš kabineto, užrakinau duris, sujungiau visas signalizacijas ir išvažiavau namo.


palikdama jį viduj.


 


ojojojojojoj


:(


ojojojoj


bl.

Rodyk draugams

Golfas

aš manau, kad aš labai gerai žaidžiu golfą.
aišku, yra dar tas faktas, kad aš jo niekad nežaidžiau.

bet nu i kas, ne veltui juk aš esu Talentas (oi, aš jums dar nepasakojau apie antruosius vardus? kaip čia dabar! antrieji vardai yra labai šaunus dalykas, visiems primygtinai rekomenduoju susigalvoti sau antrąjį vardą. bet gerą vardą, kuris atspindėtų visą esmę.  tai va, mano, pvz., kaip jau supratote, antras vardas yra Talentas. Viktorija Talentas N., juk gražiai skamba, a? o linas yra Linas Inovacija Pavardenis, justo antras vardas yra Investicinė Grąža, o mindaugas - mindaugas yra tiesiog Mindaugas Didžiulis Potencialas Pavardenis).

 

bet apie golfą.

žinot, kur jo Problema? aš tai žinau, nes šiandien sužinojau. jie žmonėms komanduoja, kaip rengtis. aš suprantu, kad jie gali sakyti su treniningais ne ne ne, ir net su džinsais irgi gali sakyt ne ne ne, bet imt ir sakyt 'prašau tik su juodom arba baltom kelnėm' yra jau įžūlu. artimiausia, ką aš turiu į tą pusę, yra tamsiai mėlynos kostiuminės kelnės, kurioms irgi buvo pasakyta ne ne ne, nes jos ne juodos. pas juos mat aprangos kodas (girdėtumėt mano paniekinamą toną). nusispjaut man į tuos kodus, ar jie suvokia, ką daro?!! jau taip visai tikiu, kad galėčiau būti lietuvos.. galėčiau būti lietuvos… (bandau sugalvoti nors vieną pasaulinio garso golfo žaidėją, kuriam aš prilygčiau).

…ai, gal ir neapsimoka. niekas tų golfo žaidėjų nežino.

 

taip ir žlunga iniciatyvos.

et.

p.s. ne, į golfą tai aš važiuosiu, važiuosiu.

kaip nors.

Rodyk draugams

visas gyvenimas

ok, ok - ir aš esu iš tų žmonių, kurie dažniauisia tampos kilograminius krepšius po pažastim ir sako, kad juose - visas gyvenimas. ir va, dzing mintis į mano šviesiąją galvelę - o tai kas tas visas gyvenimas gaunas?


tyrimas - iškratom krepšį ir žiūrim, ką turim!


oficialiai skelbiu, kad visas gyvenimas yra:                                                          


1. sportbačiai (neužskaitom, aš tik ką iš treniruotės).
2. knyga (užskaitom, naudoju pagal paskirtį troleibusuose).
3. md grotuvas ir dar du md diskeliai (taip, dar yra žmonių, naudojančių tokius dalykus).
4. vazelinas (pamenu kaip dabar, stovėjau kažkurioj super parduotuvėj eilėj, o jis kainavo ten kažkiek centų ir kvepėjo tokiom dirbtinom braškėm, žinot, kaip būna. tai ir nusipirkau).
5. rankų kremas (???)
6. pusė dildės.
7. raktai (spėkit, kiek šiais laikais jų turiu? ogi tik penkis:))
8. skėtis (taip! ir dar kartą - TAIP! aš jo dar nepamečiau. nes išsitraukus buvau tik vieną kartą…).
9. flash'as.
10. užrašų knygutė (o kur antra, klausiu, kur? būsiu darbe palikus).
11. keli susilamdę parduotuvės kvitai, senas bilietas į kažkurį mokytojų namų  koncertą (?) ir daug kortelių su prisijungimų prie sistemos skaičiukais.
12. foto juostelė.
13. guma ir kažkoks suminkytas saldainis.
14. dartų strėlės (aha,o kai prireikia, niekad nebūnu pasiėmus).
15. akmuo (gražus akmuo).


pažiūriu į pūpsančią daiktų krūvą. (nebe taip džiaugsmingai) kažkaip daug čia gaunas. dar vienas punktas, ir viskas.


16. peilis, tušinukas, pieštukas, 2 mobilūs, atsarginė batareika, du pleistriukai, vizitkių dėklas ir vitaminai.


 


joooo.


(dabar jau graudžiai) o man vis dar tinka tas obsesinis kompulsinis sutrikimas, ar jau blogiau?


 


(vėl pasižiūriu į tą krūvą) bet aš kartais nieko nesinešioju, kartais tik susigrūdu į kišenę mobilų ir stebuklingą kortelę, kuri pinigų duoda, ir viskas. tai kaip ir balansas išlaikytas, juk tada galima vesti mano nešiojamų daiktų vidurkį, ir viskas ne taip baisu.


juk taip?


taip?

Rodyk draugams

ne, nu tikrai.

ta prasme, aš jums visiems labai patariu, kad kai kalbat telefonu su klientais Didelėm Ausim, kaip kad pavyzdžiui mano, nesikeikit, arba bent jau pridenkit ranka ragelį.

kam jums tie pikti laiškai į jūsų pašto dėžutes, kam?!!! 

 

nu ir dar galiu pasakyt, kad šis pasaulis yra visiškai nepatogus gyventi, nes aš prisipirkau internetu daiktų, kuriuos reikia arba pasiimti iš jų parduotuvės darbo valandom, arba, jei negali, jie tau atveš. kaip šiandien paaiškėjo iš gerb. pono keikūno, irgi darbo valandom. žmonės, jei aš galėčiau darbo valandom sėdėt ir laukti jūsų atvažiavimo, tada neturėčiau bapkių jūsų daiktų pirkimui. o jei turėčiau, tai eičiau pačiupyti to daikto gyvai ir tik tada pirkčiau.

o pasakymas ‘nu tai atvažiuokit pas mus kažkur į sandėlį už miesto ribų, nes jis kiek ilgiau dirba’ yra apskritai viršūnių viršūnė, nes kam tada aš mokėjau pinigus už pristatymą man yra visiška Paslaptis.

 

man ant kelio šiandien nesimaišykit, o tai nukąsiu galvą.

Rodyk draugams

apie jaunuosius mūsų kolegas

šian (jau tikrai šian), kai man kažkoks nepažįstamas draugas padėjo aiškinti Gyvenimno Tiesas, aš labai susimąsčiau, ko gi aš jas taip neigiu. ir supratau - pas mane iš kažkur yra įsikerojusi nuomonė, kad jaunesni  žmonės tiesiog negali kažko mokėt ir žinot geriau už mane, nes jie yra prakeikti mažiai. juk suprantate, ką noriu pasakyti? gink dieve, nelaikau jų durnesniais ar panašiai, jie tiesiog yra mažiai.

 

iš tiesų, paprastai tai nelabai liečia nepažįstamus žmones, arba žmones, besimalančius manęs nedominančiose srityse, nes nei aš ten labai gilinuos į tą jų amžių ir apskritai gyvenimą, nei ką. bet, pavyzdžiui, man buvo šiokia tokia trauma, kai paaiškėjo, kad šokių mokytojas yra iš tos pačios mokyklos žemesnės klasės (jis mokytojas, o aš? - aš palyginus tik varganai trypčioju), arba kai sesė burbuliuoja kažką ispaniškai, ir man tenka pripažint, kad iš mano ispanų pamokų ausinuke gal ir nieko gero.

(taip mąstant, turėčiau tikėt, kad visi vyresni už mane yra ir gudresni. chem, norėtumėt! nei per kur).

 

 

 

man kažkaip nežmoniškai reikia daryt karjerą, nes jei kada nors mano viršininku pataps koks jaunuolis, išprotėsiu iš siaubo.

gerb. ponas direktoriau, kuris turi proto, prašau mane kelt pareigose jau dabar.

dabar, pasakyta.

 

Rodyk draugams

kaip ten buvo su tėvų balium

vakar, kai jau limuzinas paėmė tėvus vežt į restoraną, jiems gal kažkaip susišvietė, kad tas nuvežimas yra kaip ir visas jų pasibuvimas toj stebuklingoj mašinoj, nes jie labai ekonomiškai paskaičiavo, kad o kaip gi palikti šampaną, už kurį jau sumokėti pinigai, (ir apskritai, kaip palikti šampaną), todėl vykdė akciją “išgerkime jį per tas dešimt minučių, kol mus nuveš”. o restorane jų jau irgi laukė šampanas, todėl maždaug praėjus dvidešimt penkioms minutėms nuo veiksmo pradžios gavau džiaugsmingą mamos sms'ą o mes jau įpusėjom antrą butelį! ir supratau, kad tėvai nusiteikę tūsintis kaip kaži ką, kažkodėl nudžiugau ir sėdėjau sau troleibuse šypsodamasi į langą.


žinokit, lyja, o aš kaip sykis pirmadienį nusipirkau skėtį ir dar nespėjau jo pamesti. galima sakyt, gyvenu tobulai.

Rodyk draugams

koplyčia

 

 

…jei truputuką už balkasodžio paklaidžiosit po miškus, aš jums beveik garantuoju, kad gan lengvai rasit atstatinėjamą koplyčią (o prieš kurį laiką jos būtumėt nepastebėję net specialiai ieškodami).

koplyčią, kurią buvau prisiskyrusi prie Viečikių, Kurias Žino Tik Vietiniai, grupės. o dabar - ima ir atstatinėja! taip ir matau, sudėlios rodykles (tas, tokias rudas) miške kas penki metrai ir veš turistus autobusais.

o aš stovėsiu su kibirėliu prirautų pienių (o ko jos be leidimo auga mano pievoj) ir liūdnai į juos žiūrėsiu.

 


 

 

—–

-ak, o kadais,-

kadais mes rengdavomės karalaitėmis, pasikėlusios sukneles bėgdavom miško keliu ir fotografuodavomės įlipusios į rūsį (tik pusiau, giliau leistis buvo nedrąsu - laidojo tame rūsy žmones, gąsdindavo mus), stovėdavom tarp dilgėlių ir kartais paplanuodavom, kad tūsas čia būtų nepakartojamas

 

 

o jei aš pradėčiau bado streiką, įsikibčiau į kokią plytą nieko nebus, dinkit iš mano užkaborių šaukčiau iš visų jėgų ja mosikuodama, jei…? gerai, pati žinau.

 

 

jau galit kalbėt apie paveldą ir visa kita, nes man vis tiek

-liūdna, aš visai tokia, kuriai patinka griūvantis pasaulis-

Rodyk draugams