BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ką aš noriu pasakyti

jei skatote šį įrašą, tai galimi trys variantai:


a) jūs pas mane užsukate rankiniu būdu. aš tuo labai džiaugiuosi, ir nuo šiol kviečiu lankytis mano naujuose namuose. jie dar bus tvarkomi ir pertvarkomi, tad, jei užsirausit ant mano eksperimentų, labai nepykit.


b) jūs nepasikeitėt RSS, kai aš pasakiau, kad pakeičiau. ką jūs sau galvojot? niekas nevyksta be priežasties, niekas! …na gerai, vyksta. AŠ nieko nedarau be priežasties! …ok, ir taip netinka. AŠ nesivarginu be Priežasties! va, čia teisingai. negi būčiau va šiaip sau ėjus ir tą srautą keitus? taigi aišku, kad ne.


c) jūs čia pakliuvot atsitiktinai. aš jums tada nieko nenoriu pasakyti. ate.

Rodyk draugams

va taip va

o m. penktadienį ant manęs kiek pyktelėjo, nes aš ropščiaus ant ledo lyčių, o jis man piktai šaukė tik pabandyk dabar įlūžti, aš tave ištrauksiu ir pridaužysiu, pridaužysiu iki mirties; ne, tu nenuskęsi, aš tave mirtinai pridaužysiu. tik dėl to ir neįlūžau.

 

 

bet jei dabar vėl sakysiu, kaip viskas puiku, tai jau man kas nors tikrai kirs per galvą, taip?

tai ir nesakysiu. sakysiu, kad yra labai labai laaaabai blogai, nes… va, nes nuo šalto vandens suktuko mano duše krečia elektros srovė! žiauriai blogai, esi žmogus priverstas maudytis po per karštu dušu… :))))

 

 

užtat šiandien kaip labai kultūringa asmenybė sakiau o tai tiks žalioji arbata su citrinos gabaliukais? …bet kur jau čia, viskas baigėsi kaip visada - vanduo taip ir nespėjo užvirti, o man sakė nu bet einu su cigarete dantyse mums dar džino ir galvoju, kad kokie mes vis dėlto bomžai.

ir dar viską visaip apšnekėjom, ir, l., aš tave tai prisiminsiu iki gyvenimo galo vien už tai, kad tada, kažkurio penktadienio gilų vakarą, sakei vika, tu esi per sena, kad susirastum geresnių draugų už mus. ką jau čia, geresnių nesusirasčiau, net jei būčiau du kartus jaunesnė.

 

 

du puodus kavos ir einu miestan reikalų tvarkyti.

Rodyk draugams

ė.

chem. o ką dabar daryti, jei šiuo baisingu nuosmukio laikotarpiu darbe visiems kirto per algas, o mane pamiršo ir pervedė tiek pat, kiek ir anksčiau? aš gi jau spėjau juos visaip iškeikti ir lochais išvadinti… tai tipo jie man dabar gali padaryti kokią nors Kiaulystę, o aš jiems skolinga vieną neburnojimą? nepatinka man taip.

 

 

nors savaitgalio pradžia gal ir nieko.

ta proga ir dar dėl to, kad yra labai karšta, mes pakuojamės ir einam pasėdėt po tiltuku idant patikrintumėm, ar po juo vis dar teka upė :)

utiutiu

Rodyk draugams

pradedam!

 

pranešiau šeimininkui, kad išsikraustau. pagal sutartį, turiu jį įspėti prieš du mėnesius, taip kad dar viskas toli toli, bet tuo pačiu užmoju paskambinau sesei ir pasakiau, kad mano naujoj vietoj vietos vis tiek nėra, tad ji gali pradėti imti iš manęs viską, ką tik panorės. ji truputėlį kvyktelėjo, o aš sakiau 'ir tą, ir tą, ir tą'. tik dėl kai kurių daiktų kyla abejonių, nes, pvz., kokio teleskopo visada gviešėsi senelis. aišku, sesei duoti būtų kur kas ramiau, nes kai kada nors turėsiu diiiidelį namą, galėsiu kažką atsiimti, o senelis… senelis tuoj ką nors sukonstruotų. ar bent jau patobulintų :))) (aš jums nepasakojau ”valties” istorijos pabaigos? tą liulką-valtį kažkas pavogė. senelis keikėsi, o močiutė sakė ačiū dievui. žinočiau, kas tai padarė - dar ir butelį pastatyčiau).

tik va su Pupsiku Džiugaičiu nežinau kaip bus, kaip ir reikėtų ieškoti jam naujos vietos. dabar jis pūpso (ir graudžiai inkščia laukdamas pavasario) už malkų krūvos. ai, bet gi viskas išsispręs savaime, kaip ir kiti dalykai.

ir dar - tikrai niekad negalvojau, kad taip pasakysiu/parašysiu, ir jūs gal geriau dabar prisidenkit akis ar ką, nes

aš turiu per daug rūbų.

 

taip, reikės atsirinkti. aš tiesiog noriu susikrauti vieną (ok, ne vieną. du gal) lagaminą ir išsikraustyti visai naujai. suprantat?

 

p.s. o m., pasirodo, po visų katučių ir džiugių pasakojimų kaip-čia-viskas-bus-gerai, grįžo visas įkvėptas bei pakylėtas ir skambino l. papasakoti, koks vis dėlto Nuostabus yra Pasaulis.

l. pagalvojo, kad m. girtas.

Rodyk draugams

(be temos)

ak, leiski man dar kiek papasakoti,
kaip mes neįsitenkame
senamiestyje, žiemoje ir puslapiuose paskutiniuose

Rodyk draugams

pamokanti pasaka-nepasaka apie pilietį T., riaušes ir gumines kulkas

 

kartą vienoj nedidelėj šalelėje, sename žydų name, mokėdamas už nuomą 300 lt, gyveno sau toks pilietis T.

ramiai gyveno: žavėjosi prancūziškais filmais ir suokalbiu, karts nuo karto patirdavo stuburo išvaržą ir kalbėjo su marijampolietišku akcentu.

 

tais laikais, kai jis gyveno, šalyje buvo krizė. žmonės aikčiojo ir jaudinosi, o kartą - jūs tik pagalvokit! visi tie, kurie buvo pensininkai, mėgėjai pasimušti ar tie, kurie šiaip tą dieną nerado didesnės pramogos, susirinko papiketuoti. nesigavo gražus piketas, šaudė į žmones guminėmis kulkomis, leido ašarines dujas ir kitaip stumdė. žmonės savo ruožtu daužė langus ir keikė pareigūnus, karts nuo karto už krūmų padarydami gramą ant drąsos.

 

 

 

pilietis T. į tokius dalykus niekad nesikišdavo. ir šių riaušių metu jis ramiai kitoje senamiesčio pusėje barškino laptopo klavišais.

 

kita vertus, pilietis T. buvo be galo smalsus. žinoma, jam labai rūpėjo, kas gi ten vyksta. be to, reikėjo apžiūrėti skyles languose ir paskaičiuoti, ar tikrai gali tiek pinigų kainuoti stiklų keitimas. juk pinigai tai visų piliečių, o tai reiškia ir piliečio T. o jis, prisiminkime, yra suvalkietis.

 

pilietis T. niekur neskubėjo: jo šalelėje darbai nevykdavo taip sklandžiai, todėl atlikti langų kontrolę jis galėjo ir prabėgus kuriam laikui, kai viskas tikrai nurims.

 

 

 

ir štai, pilietis T. vieną dieną išsiruošė į pasimatymą. besiruošdamas suprato, kad galėtų mergaitę vestis ne į kokį restoraną ar teatrą, o į ekskursiją aplink seimą - vienu šūviu du zuikiai (pilietis T. buvo visai galvotas).

taip ir padarė.

 

 

be skylių languose pilietis T., bešniukštinėdamas aplink seimą, rado ir dar vieną įrodymą, kad piketo tikrai būta - guminės kulkos liekanas. nes jo šalelėje tais laikais kandidatams į šlavėjus jau nebebuvo keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, o be aukštojo taip lengvai visų guminių kulkų neiššluosi.

guminė kulka piliečiui T pasirodė labai žavus daiktas - jūs tik pamanykit, bus galima tą kulką rodyti savo anūkams ir sakyti, kad va, šovė į mane iš pasalų banditai, o aš kapt ir sugavau ranka. ir kitų panaudojimų galima sugalvoti - čia gi daiktas, o daiktai turi savybę praversti.

 

pakrapštęs guminę kulką nagu, patrynęs ir gerai apžiūrėjęs, pilietis T. susipakavo ją ir tada pagalvojo, kad su gumine kulka kišenėj jis tai jau tikrai yra labai visas toks šūstras. o šūstram bičiukui reikia nerūpestingai traukti dūmą (vėliau turbūt planavo išsitraukti kulką ir ją viena ranka mėtyti į orą). 

 

reikia pažymėti, kad pilietis T. apie kulkas nenusimanė nieko. kaip paaiškėjo, visai visai ničnieko, ir net ne apie kulkas, nes kas ten pūpsojo jo kišenėj, mes begalime spėlioti.

faktas tik tas, kad piliečiui T. prisilietus prie savo lūpų tais pačiais pirštukais, kuriais neseniai čiupinėjo 'guminę kulką', pasitvirtino ir tas gandas, kad piketo metu buvo leidžiamos ašarinės dujos. 

taip, pilietis T. apsiverkė. stipriai ir graudžiai įsiraudojo, jei jau kalbėt tiesiai. kaip vėliau pats apibūdino, pojūčiai buvo “įdomūs, aštrūs ir taiklūs”. ir žliumbė jis ne šiaip kažkur namuose į pagalvę, o vidury miesto ir vidury pasimatymo.

ne, tai nebuvo pati sėkmingiausia piliečio T. diena.

 

 

ši pasaka-nepasaka mus pamoko, kad niekad negalima leisti vaikučių žaisti prie seimo. ir pačiam neiti žaisti prie seimo. ir visko, ko randi, į kišenę negrūsti. 

Rodyk draugams

mes esam mafija; viskas yra gražu ir gerai. ir dar sninga.


o aš tiesiog iki šiol krizenu, nes k., oi t.y. jaunėlio veido išraiška 'kaip jūs visi man atsibodot' yra nepakartojama. ir jau laukiu tų tikrųjų foto iš tikros fotografės. ir dar šiaip viskas puiku. ir dar aš esu baisiai raumeninga! bet čia jau kitos nuotraukos ir kitos istorijos:)


jaučiat, kaip gyvenimas gerėja? o reikėjo tik nustot myžčioti ir priimti kelis Sprendimus.

Rodyk draugams

apsikuičiau iki ausų.

 

…kad nebūtų nuobodu gyventi, šiandien pramigau darbą, į jį bėgdama greitai mestelėjau tašėn stipriai česnakinę mišrainę - tokią česnakinę, kad kolegė net per savo amžiną slogą sakė oho. o mišrainės tai jau tikrai neturi to nusistatymo 'būsiu savo vietoje', o turi tą, kur 'išsitaškysiu į visas puses, ot specialiai'. aš dar kaip tyčia tą tašę visaip makalavau! dabar pas mane mojonezuota ir česnakuota viskas, ką tampaus kartu su savim, o ką tampaus, tai jūs jau žinot.

 

ir jau antra diena nerandu ofiso raktų. bet tyliu užpakalį suraukus: ryte atėjusi skolinuos raktą iš administratorės, o išeinant stengiuosi išbėgti pati pirma. ir niekam nieko  nesakysiu, nes man rodos, raktai galėtų būti ne kur kitur, o tam drabužių kunkule, kuris voliojasi prie mano spintos. nes jo vis nerandu laiko iškuisti. vakar, jau kai grįžau iš visur ir visaip, sakiau k., kuris mirksta su savo darbais klaipėdoj, geriu vyną ir nežinau, ar žiūrėt filmą, kurį man įrašei, ar pagaliau dulkes nuo spintos nušluostyt - štai kur dilema. tai jis man sakė ar durna su tom dulkėm. aišku, filmą. aš ir taip pati iš savęs neprisiruošiu apsitvarkyti, o dar jokio paskatinimo nesulaukiu… tai va, galgi jaugi netgi šį vakarą pavyks surast Viską, Ko Neberandu. nes trūksta ir visokių fotiko dangtelių, auskarų ir vieno sportbačio.

nors viskas iš tiesų priklauso nuo Susitikimo šeštą, nes, žinokit, turiu Plano Planą. galvojau, kad jis toks menkutis menkutis plano planelis, bet kai man pasakė, kad galimi kompromisai, sėdžiu ir dėliojuos savo argumentus. o jei Plano Planas pavirs į Planą, nė velnio aš nesitvarkysiu, aš geriau visą vakarą ant lovos šokinėsiu, nes oi kaip čia viskas būtų, oi:)

Rodyk draugams

Tekilos Terapija

 

“Tekilos Terapija” - viena iš puikiausių sąvokų, už kurią, deja, autorystės prisiimti negaliu. kai būna blogai blogai - darai Tekilos Terapiją.


visų pirma, tam reikia kažkokio alkoholio. nebūtinai tekilos - svarbu, kad kaip reikalas kirstų galvon. dar reikia Tam Tikro Žmogaus. tokio, kuris žinotų, ką daryti. o ką jis turi daryti tai tave nugirdyti ir leisti išsikalbėti (su visais kodėl? kooodėėėl?), ir dar supratingai bei palaikančiai linkčioti galva, kad ir ką bepasakotum. jis turi suprasti, kad kalbėsi daug ir nebūtinai viskas bus iš tiesų tai, ką galvoji. nes tokiais atvejais lieji viską, kiek tik pajėgi - žinot, kai kuriem kliūna avansu, kitiems šiaip, dėl kompanijos.


kadangi dėl situacijos, dėl kurios reikia Tekilos Terapijos, susidarymo dažnai būni prikišus nagus ir pati, kažkurioj vietoj Tam Tikras Žmogus turi tave truputį paprotinti ir paaiškinti, kaip reikia gyventi. tai jis turi padaryti įtikinamai ir vis tiek leisti suprasti, kad jis - tavo pusėj. dar Tam Tikras Žmogus turi būti pasirašantis naujiems susigalvojimams, nes būtent tokių terapijų metu kyla bent kelios idėjos/auksinės gyvenimo filosofijos (kad ir suknelių matavimasis. arba visokie ‘nuo šiol atsakomybė už mano veiksmus perleidžiama TAU. prieš bet ką darant, skambinsiu ir klausiu’).


blogiau už neišbaigtą Tekilos Terapiją būti negali. na, įsivaizduokim - vyksta vyksta Tekilos Terapija, o baigiasi alkoholis. o nuo dešimt jo neparduoda, aha! tada būna ne tik blogai blogai, tada dar ir paaiškėja, kad ta prakeikta valdžia, ir ta eina prieš tave! arba vyksta Tekilos Terapija dėl kokio nors locho, kurio, pagal Tekilos Terapijos sampratą, po to turėtum net neprisiminti, o jis vidury terapijos terkšt paskambina ir pradeda šnekėti Dalykus - nu ir vsio, visas terapijos tikslas - šuniui ant uodegos.


va čia prieinam ir tą vietą, kur turime išskirti dvi sąvokas - Tekilos Terapiją ir Šiaip Pagėrimą. kuris iš jų vyksta, nežino net Tam Tikras Žmogus, nes Terapija labai lengvai gali išvirsti į Šiaip Pagėrimą dėl dviejų priežasčių: a) ji netinkamai vykdoma; b) žmogus, kuris paskelbė apie terapijos būtinumą, pats nebuvo tikras apie jos būtinumą ir tik tikėjosi, kad Šiaip Pagėrimas pavirs į Terapiją. čia jau nėra gražu, nes Terapija gali būti iššaukta tik Rimtais Atvejais.


jei tau tenka būti Tam Tikru Žmogum, atsisakyti vykdyti Terapiją galima tik dėl ypatingai svarbių priežasčių. nes, kaip jau minėjau, ji iššaukiama tik Rimtais Atvejais. o į tai reikia atsižvelgti. nebent esi visiška kiaulė, tada gali nekreipti dėmesio.

kita vertus, jei esi visiška kiaulė, nieks tavęs ir nepasirinks būti Tam Tikru Žmogumi - jei esi visiška kiaulė, tu būsi tas žmogus, ant kurio Tekilos Terapijos metu bus varoma.


 

nugi, išsiaiškinom dar vieną svarbią savoką, galime gyventi toliau.

o aš tai RSS pakeičiau.

Rodyk draugams

<...>

 


o pirštai po tokių naktų vis būdavo juodi nuo rašalo.
labai jų gėdijaus, slėpiau megztukų ilgose rankovėse, ir tik jau atsisveikinant suleisdavau į tavo plaukus - parėjus prisikišdavau prie nosies, ir jie kvepėdavo tais dūmais, kuriuose paniręs vaikščiojai. tada atsukus vandenį prie kriauklės ir stovėdavau - svarstydavau, kaip man išplauti rašalą, o kvapą pasilikti.
va taip užmigdavau - neapsisprendusi, pamiršus viską ir lengvai pamišus


 

Rodyk draugams